sutaršyti

sutaršyti
sutaršýti 1. tr. LL208, Š, NdŽ, KŽ, Slv, Dkš, LTR(Kpč, Mrk), Kb, Pg, Rm sudraikyti, suraizgyti, suvelti: Jis sutar̃šė siūlus, t. y. supainiojo J. Anas vaikščioja sutaršýtais plaukais LzŽ. Pynė ką, tai ana kap sutar̃šė Švnč. Linai ant vežimo viškai čieli, ale tik sutaršýti, supainioti BM72(Žb). Apkulia kultuve, bo spragelu sutar̃šo, aptąso [linų pėdus] Dbč. Rankom kiek geriau supjauna, o kap dalge, tai sutar̃šo Ml. Mano tėvukas nekentė tos jaujos, ka tuos linus labai sutar̃šo [minant] Kvr. Kap regi sutaršìs [karvės] šiaudus Grv. Kariuomenė sutar̃šė avižas, grikius Prl. Vyras … dar ne kartą man kaselę sutaršis TŽI256(Prl). Ir suvilgiau sau gražias kojeles, ir sutaršiau sau glotną šerstelę (d.) Ktv. Dailinos abipus sklastymo sutaršytus plaukus S.Čiurl. Prabėgdamas vėjas stogo šiaudus sutaršė T.Tilv. | refl. NdŽ, Ml, Pns: Susitar̃šė plaukai ant galvos J. Sustar̃šo rugiai dalgėm pjaunant Lb. Suspynė, sustar̃šė galvelės [linų] Žln. Stogam gi reikėjo mat [kūlių], su pjautuvu gi supjauna, anys gi nesustar̃šę Kur. Nebėr, peržegnok – sustar̃šė siūlai Aln. ║ sujaukti, sukuisti: Sutaršýta laška, sukoneveikta Lp. 2. tr. sudraskyti, suplėšyti, suardyti: Nupirksi lelę, tuoj i sutar̃šo Rm. Knygos senos, sutaršýtos Švnč. ║ sutrupinti, sudaužyti: Kaulas vienas stovi gerai, o kitas sutaršýtas Slk. Bombos stubą sutar̃šė Krsn. ║ sugadinti, padaryti netikusį, pakenkti kam: Labai sutar̃šė mane to liga Dglš. Sutar̃šė žmogui gyvenimą (išskyrė su žmona) Klt. Kad tik ji visai manęs nesutaršýtų! Kbr. | Kažin, ar suslauksme savo mokyklos, ar vė mus sutaršìs [lenkų šovinistai 1936 m.] Švnč. 3. tr. Trgn, Vžns šnek. nugalėti, sudoroti: Sutar̃šė juos vokiečiai Ėr. Mane būtų sutar̃šę kai šiltą vilną Jrb. Aš tave kai griebsiu, tai kai šiltą vilną sutaršýsiu, tik nenoriu kišt nagų! Vlkv. Sutar̃šė sūnelį kap šiltą vilną (turėjo vesti) Dg. | refl. Nč: Išvaro abi kiaules ganyt i sustar̃šo (susipeša) Rod. ║ intr. užduoti, supliekti: Sutar̃šė per smurgles Grv. ║ nurungti, aplenkti: Ji ir kitas [melžėjas] dar sutar̃šo Vv. 4. tr. NdŽ, Skr, Al, Rm šnek. godžiai suvalgyti, sušlamšti: Kad taip konservų dėžutė papultų, sutaršỹtumėm dviese Grnk. Nepamatai, kaip sutaršaĩ riekę duonos su aliejum Kvr. ^ Šneka kaip pupų rėčką sutar̃šęs Ukm. 5. tr. šnek. pakratyti, supurtyti: Pynė kasą, kai sutar̃šė až plaukų pastvėrus! Švnč. Meškerią sutar̃šė, traukia, daboja – šapalas ažsikabinęs Ml. Sutaršiaũ, atšoko gerklėj [kąsnis] – i vė gerai Klt. \ taršyti; aptaršyti; įsitaršyti; ištaršyti; nutaršyti; pataršyti; pertaršyti; pritaršyti; raztaršyti; sutaršyti; užtaršyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • sutaršyti — sutaršýti vksm. Vėjas sutar̃šė mán pláukus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pertaršyti — tr. labai sutaršyti, suvelti: Girta, plaukai taršyti ir pertaršyti, akys drumzlinos iki pilkumo J.Balt. taršyti; aptaršyti; įsitaršyti; ištaršyti; nutaršyti; pataršyti; pertaršyti; pritaršyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdraikyti — 1. K iter. apdriekti 2: Apdraĩkė visą žardieną šiaudais Kal. Spalių prinešta ant lubų, tik neapdraikyta Ėr. Paėmus rėčkelę, prikimšo pakulų, viršuj apdraikė siūlais ir padėjo pasuolin BsPII254. | Su pora kar̃čių tokį šmotą tik apdraĩkė (retai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaršyti — tr. 1. apdraikyti kuo: Visas veidas kaip avies vilnomis aptaršytas rš. | refl.: Apsitar̃šius ir apsitar̃šius plaukais Skr. Tokia žebra, iš stubos išeina, plaukai apsitar̃šę Snt. 2. KŽ išpurenti, išpurtyti, iškratyti: Užmigom ant gerai aptaršytų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grumulas — grùmulas sm. (3b), (1) J 1. gabalas, gumulas, gniutulas: Ratai apdžiūvo purvo grumulais sp. Molio, tešlos grùmulas J. Suminkysi, ir bus kaip grùmulas kietos tešlos Pc. Te ir tau grùmulą duonos Skr. Pirkau gerą grùmulą sviesto Grk. Kleckų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išplūšinti — 1. tr. išardyti (suvytą), išbrizginti: Su išplūšintu šniūru vis tiek kaip i be kokio šniūro Slnt. Išplūšintas (išsisukęs) siūlelis Šts. | refl.: Užmegzk botagą, o išsiplūšys Skr. Antsukos išsiplūšina audant Šts. Išsiplūšinęs knatas dega geriau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpuduliuoti — išpùduliuoti tr. 1. sutaršyti, suvelti: Kesulą linų paėmęs išpùduliavo, suvėlė, išdraikė Škn. Plaukus seniau išpùduliuodavo, papūsdavo Gs. 2. iškratyti, išpurtyti: Patalus reik gerai išpùduliuot Alk. | Na, eik išpùduliuok (išdulkink)!Gs.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištaršyti — tr. 1. Rtr, Š, KŽ, Grš, Skr, Dbč, Trgn išsklaidyti, išdraikyti, iškratyti, iškedenti: Ištar̃šo pie tris žuksmus linų ir pėdą riša LzŽ. Eik ištaršyk kūgį, vešim šieną Lzd. Kab lija, netar̃šo – ilgai būna žalias [šienas]; kab ištaršaĩ, tai supūdo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvelti — 1 išvelti, ìšvelia, išvėlė Rtr 1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J. 2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvėlėm kap pirktinį [milą] …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • matūzas — sm. (1) sutaršyti, supainioti siūlai, virvės: Atnešk tą matūzą, tai padėsiu išnarpliot Al. Niekap negaliu išnerpliot šito matūzo Sn. Susimatojo siūlas, ir dabar iš šito matūzo neseka siūlas išvyti Lš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”